NARKOMANIJA

Narkomanija - tai susirgimas, kuriam būdingas potraukis ir priklausomybė įvairioms psichoaktyviosioms medžiagoms.

Ligos priežastys

Pagrindinė priežastis yra pačios psichoaktyviosios medžiagos vartojimas. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių. Tam tikra medžiaga sąveikauja su atitinkamais receptoriais, pvz.: opioidai jungiasi su m opioidiniais receptoriais, stimuliatoriai slopina atgalinį dofamino sugrąžinimą neuronų jungtyse ir t. t.
Svarbu vartojimo būdas, pvz., rūkant psichoaktyvioji medžiaga greitai patenka į organizmą, dėl to šis narkotiko vartojimo būdas gana paplitęs. Įtakos turi ir vartojamos medžiagos tirpumas riebaluose, dėl to narkomanai labiau mėgsta heroiną, o ne morfiną, nes jis tirpesnis.
Būsimiems narkomanams būdingos tokios charakterio savybės kaip nestabilumas, impulsyvumas, psichinis nebrandumas, nesusiformavusios aukštosios emocijos. Jie neturi atsakomybės jausmo, ieško neįprastų pojūčių, malonumų. Neretai narkomanų šeimos būna nepilnos, dažni konfliktai tarp tėvų, jiems trūksta tėvų dėmesio ar, atvirkščiai, būna pernelyg globojami.

Simptomai

Abstinencijos sindromas
Dėmesio koncentracijos pablogėjimas
Haliucinacijos
Interesų rato susiaurėjimas
Neigiamų pasekmių ignoravimas
Euforija
Psichinė priklausomybė narkotikams
Tolerancijos sutrikimas
Fizinė priklausomybė narkotinėms medžiagoms

Ligos eiga

Pagrindinis simptomas – tai euforijos formavimasis. Pradėjus vartoti narkotiką iš pradžių gali pasireikšti apsauginės reakcijos: pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, galvos svaigimas. Tačiau po keletos kartų ši reakcija išnyksta. Naudojant kai kurias medžiagas, pvz.: marichuaną, svarbus išankstinis nusistatymas. Formuojasi psichinė priklausomybė, atsiranda noras nuolat ar periodiškai vartoti narkotiką, pasiekti tam tikrus pojūčius ar pašalinti nemalonius jutimus. Psichinė priklausomybė gali atsirasti jau po pirmo bandymo, pasireiškia nenugalimas noras naudoti psichoaktyviąją medžiagą, galvoje nuolat sukasi mintys apie narkotiką. Vėliau išsivysto fizinė priklausomybė, persitvarko viso organizmo funkcijos, nutraukus narkotiko naudojimą atsiranda abstinencijos sindromas. Esant opioidinei narkomanijai, galima „sausa abstinencija”, kai nutraukimo simptomai pasireiškia praėjus kelioms savaitėms ar net mėnesiams po paskutinio naudojimo. Išauga organizmo tolerancija narkotikui, norint pasiekti norimą efektą reikalingos vis didesnės dozės. Tada narkomanas vartoja viršijančias terapines, net mirtinas, dozes. Ligai pažengus tolerancija krenta, narkomanas nebepakelia ankstesnių dozių, tada dažnai pasitaiko perdozavimai. Paprastai narkomanija prasideda nuo epizodinio medžiagos vartojimo, kartais psichinė priklausomybė susiformuoja jau po pirmo mėginimo. Galimas periodinis vartojimas, tada potraukis atsiranda staiga, pasibaigus narkotizacijos ciklui, potraukis išnyksta keletui dienų. Prognozė mažiau palanki, kai narkotinė medžiaga vartojama kasdien. Nustatyta, kad po 4 metų 27 proc. pacientų būna stabilus pagerėjimas. Pastaruoju metu sumažėjo asmenų, vartojančių opioidus kasdien, skaičius, tačiau padaugėjo asmenų perėjusių prie „lengvų” narkotikų vartojimo.

Komplikacijos

Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS. Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais. Galiausiai galima mirtis nuo perdozavimo, somatinių komplikacijų.

Tyrimai

Liga diagnozuojama remiantis klinika, gali būti atliekami laboratoriniai toksikologiniai tyrimai psichoaktyviajai medžiagai nustatyti.

Gydymas

Iš pradžių malšinamas abstinencinis sindromas, taikomos detoksikacinės priemonės. Paprastai tai atliekama ligoninėje. Esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai, kt. Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Reabilitacijos bendruomenėse vykdomų programų trukmė iki 18 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa. Gydymas padeda tik tada, kai yra stipri motyvacija nustoti vartoti narkotinę medžiagą.

Patarimai

Vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą. Vienas efektyviausių būdų gydymas reabilitacinėse bendruomenėse, lankymasis anoniminiuose narkomanų klubuose.

Profilaktika

Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė. Nustatyta, kad 60 proc. narkomanų narkotikus vartoti pradeda rūkydami marichuaną. Būtinas visuomenės, ypač jaunimo, švietimas, narkotinių medžiagų vartojimo žalos aiškinimas. [Šaltinis: Medicinos enciklopedija]

istorijos

PRIKLAUSOMYBĖ

Priklausomybė busena, kai žmogus dėl nuolatinės absorbcijos jaučia nenumaldomą nuodingų medžiagų poreikį. Priklausomybė nuo produkto yra poreikis reguliariai vartoti tą produktą nebevartojimo simptomams išvengti. Priklausomybė nuo produkto sukelia įvairias fizines ir psichines problemas. Žmogus yra priklausomas, kai per 12 mėnesių laikotarpį pastebi bent tris tolimesnius simptomus: * toleravimą (kai reikia suvartoti vis didesnį kiekį tam pačiam poveikiui gauti); * suvartojamo kiekio arba laikotarpio padidėjimas; * suvartojimui kontroliuoti reikia įdėti nemažai pastangų; * dėl vartojimo sumažėja aktyvumas; * vartojimas nepaisant fizinių ar psichinių problemų, susijusių su produkto vartojimu. Šaltinis http://lt.help-eu.com

LĖTINIS ABSTINENCIJOS SINDROMAS

Lėtinis abstinencijos sindromas - blaivėjimo metu atsirandantys naturalus simptomai.

1. Nesugebėjimas aiškiai galvoti.
2. Atminties sutrikimai.
3. Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas
4. Miego sutrikimai.
5. Fizinės koordinacijos sutrikimai
6. Neatsparumas įtampai

Kai žmonės galvoja apie narkomaniją, paprastai jie galvoja tik apie vartojimo metu atsirandančius simptomus ir pamiršta apie blaivumo metu atsirandančius simptomus. Bet kaip tik blaivumo metu atsirandantys simptomai, ypatingai lėtinis abstinencijos sindromas, labai apsunkina blaivumo siekimą. Tyrimai rodo, kad lėtinio abstinencinio sindromo simptomai atsiradę dėl narkotikų smegenims padarytos žalos, gali prisidėti prie daugelio atkryčio atvejų.

Lėtinis abstinencijos sindromas susideda iš simptomų, kurie atsiranda po umios abstinencijos (narkotikų vartojimo nutraukimo) sindromo. Lėtinis - reiškia - ilgai. Sindromas - reiškia simptomų grupė. Simptomas - ligos pasireiškimo ženklas.

Lėtinis abstinencijos sindromas yra narkomanijos simptomų grupė, kurie atsiranda dėl to, kad nutraukiamas narkotinių medžiagų vartojimas ir net ilgam laikui prabėgus organizmas jaučia jų trukumą. Paprastai šie simptomai atsiranda po 7 - 14 dienų blaivumo, po to kai stabilizuojamasi nuo umios abstinencijos sindromo.

Lėtinis abstinencijos sindromas atsiranda dėl biologinių ir psichologinių bei socialinių priežasčių. Jis susideda iš narkotikų sukeltos žalos nervų sistemai ir psichologinės įtampos bandant susitvarkyti su gyvenimu be narkotikų ir alkoholio.

Blaivybė sukelia daug įtampos ir skausmo. Daugelis narkomanų niekada prieš tai nemokėjo suvaldyti streso be narkotikų ir alkoholio. Stresas (arba įtampa) pasunkina nervų sistemos veiklos sutrikimus ir simptomai sustiprėja. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas priklauso nuo dviejų dalykų: nervų sistemos sutrikimo nuo narkotikų vartojimo stiprumo ir blaivėjimo metu patiriamos įtampos.

Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai paprastai labiausiai sustiprėja blaivumo 3 - 6 mėnesiuose. Sutrikimai nėra nepataisomi. Tai reiškia, kad esant tinkamam gydymui, daugelis simptomų išnyks. Todėl nereikia bijoti. Su tinkamu gydymu yra įmanoma išmokti normaliai gyventi nepaisant pablogėjimų. Bet prisitaikymas neįvyksta greitai. Atsigauti nuo nervų sistemos sutrikimų paprastai reikia nuo 6 mėnesių iki 2 metų esant gerai blaivėjimo programai.

Lėtinio abstinencijos sindromo simptomai

Kaip atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą? Pagrindinis jo požymis yra nesugebėjimas spręsti paprastai nesudėtingas problemas. Prie to gali prisidėti 6 pagrindinės lėtinio abstinencijos sindromo simptomų rušys.

Nesugebėjimas spręsti dažniausiai paprastas problemas dėl vieno kurio ar visų šių simptomų mažina pasitikėjimą savimi. Žmogus jaučiasi nepajėgus, sutrikęs, kad su juo ne viskas tvarkoje. Sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir nesėkmės baimė trukdo produktyviai gyventi. Todėl smulkiau išnagrinėsime šiuos lėtinio abstinencijos sindromo simptomus, kurie prie nesugebėjimo spręsti paprastai paprastas problemas.

Nesugebėjimas aiškiai galvoti

Kai lėtinis abstinencijos sindromas suaktyvėja blaivėjantis žmogus gali patirti keletą mąstymo sutrikimų. Pats intelektas nėra pažeistas. Tiesiog tai yra taip lyg galva kartais neveiktų. Kartais ji dirba gerai, kartais ne. Vienas iš labiausiai paplitusių simptomų yra nesugebėjimas susikoncentruoti (sutelkti dėmesio) ilgiau nei kelioms minutėms. Kitas paplitęs lėtinio abstinencijos sindromo simptomas yra abstraktaus mąstymo pablogėjimas. Abstraktus mąstymas - tai galvojimas apie nekonkrečias idėjas, t.y., tokius dalykus, kurių negali paimti į ranką, pamatyti ar padėti į dėžutę. Koncentracijos sutrikimai labiau pasireiškia tada, kai mąstoma apie abstrakčius dalykus. Į galvą gali lįsti tos pačios mintys ir pastoviai joje suktis. Tada labai sunku tokias mintis nutraukti, jas išvyti ar tvarkingai jas išdėlioti.

Atminties sutrikimai

Pas blaivėjančius žmones labai paplitęs yra trumpalaikės atminties sutrikimas. Tu gali ką nors išgirsti ir suprasti, bet po 20 minučių tai pamiršti. Kas nors tau pasako instrukciją ir tu tiksliai žinai ką daryti. Bet po to kai nueini, atmintis tampa miglota arba tu viską pamiršti. Kartais esant įtampai taip pat gali buti sunku atsiminti reikšmingus įvykius iš praeities. Šie prisiminimai nėra dingę, žmogus kitais kartais juos gali lengvai atsiminti. Žmogus supranta, kad jis tai žino, bet dabar negali to atsiminti esant įtampai. Dėl atminties sutrikimų blaivėjimo metu gali buti sunku išmokti naujų įgudžių ir įsisavinti informaciją. Tu išmoksti naujų įgudžių įgydamas žinias ir pritaikydamas jas prie to, ką jau išmokai. atminties sutrikimai apsunkina naujų žinių pritaikymą prie to, ką jau išmokai.

Emocinis perreagavimas arba emocinis bukumas

Žmonės su emocinėmis problemomis blaivumo metu yra linkę perreaguoti. Kada atsitinka įvykis reikalaujantis dviejų laipsnių emocinės reakcijos, jie reaguoja su dešimčia. Tu gali pastebėti, kad labai supyksti dėl to, kas vėliau pasirodo labai paprasta. Tu gali jausti daugiau nerimo ar susijaudinimo, nei tam yra priežastis. Kada toks perreagavimas sukuria didesnį stresą (įtampą) nervų sistemai, nei ji gali išlaikyti, įvyksta gynybinė nervų sistemos reakcija - emocinis užsidarymas. Kai tau šitaip nutinka, tu tampi emociškai bukas, nesugebi nieko jausti. Ir net kai žinai, kad turėtum kažką jausti, tu to nejauti. Tu gali svyruoti nuo vienos nuotaikos prie kitos ir nežinoti kodėl.

Miego sutrikimai

Dauguma blaivėjančių žmonių patiria miego sutrikimus. Kai kurie jų yra laikini, kai kurie tęsiasi visą gyvenimą. Ankstyvojo blaivėjimo metu labiausiai paplitę simptomai yra neįprasti ar kamuojantys sapnai. Tie sapnai trukdo gauti tau reikalingą miego kiekį. Bet ilgėjant susilaikymo nuo narkotikų laikui jie pasirodo vis rečiau ir yra vis silpnesni. Net kai tu nesapnuoji neįprastų ar košmariškų sapnų, tau gali buti sunku užmigti ar išmiegoti visą laiką - gali pabusti anksti ryte ir tau vėl sunku užmigti. Gali keistis tavo miegojimo įpročiai - gali miegoti ilgiau nei reikia arba mieguistumas gali imti įvairiu dienos metu. Kai kurie tokie įpročiai gali niekada nesugrįžti į "normalius" rėmus, bet dauguma žmonių sugeba prisitaikyti prie jų be didesnių sunkumų.

Fizinės koordinacijos sutrikimai

Labai rimtas lėtinio abstinencijos sindromo simptomas - nors galbut ne taip labai paplitęs kaip kiti - yra fizinės koordinacijos sutrikimai. Paprastai tai yra galvos sukimasis, sunkiai išlaikoma pusiausvyra, sunkiai koordinuojami akies ir rankos judesiai, lėti refleksai. Todėl atsiranda nerangumas, nevikrumas ir žmogus lengviau gali susižeisti. Kai kada žmogus gali atrodyti kaip girtas, nors nėra išgėręs.

Neatsparumas įtampai

Problemos suvaldant stresą (arba įtampą) yra labiausiai trikdanti ir apsunkinanti lėtinio abstinencijos sindromo dalis. Blaivėjantys žmonės dažnai nesugeba atskirti mažai stresuojančių situacijų nuo labai stresuojančių situacijų. Paprastai neįtemptos situacijos gali sukelti jiems didesnę įtampą nei kitiems žmonėms ir todėl jie yra linkę perreaguoti. Jie gali daryti dalykus, kurie visiškai neatitinka situacijos. Vėliau jie gali net stebėtis, kodėl jie taip stipriai sureagavo. Viskas dar labiau sudėtingėja, kad didelės įtampos metu visi kiti lėtinio abstinencijos sindromo simptomai dar labiau sustiprėja. Kuo didesnė įtampa, tuo sunkesnis lėtinis abstinencijos sindromas. Vienas sustiprina kitą. Lėtinio abstinencijos sindromo stiprumas sukuria įtampą, o įtampą sunkina lėtinį abstinencijos sindromą. Kai įtampa yra žema, simptomai silpnėja ir net gali išnykti. Kai tu esi gerai pailsėjęs ir atsipalaidavęs, tinkamai valgai ir gerai sutari su žmonėmis, su tavim tikriausiai bus viskas tvarkoje. Tavo mintys bus aiškios, tavo emocijos bus tinkamos su tavo atmintimi viskas tvarkoje. Tačiau didelė įtampos metu tavo smegenys staiga išsijungia. Atsiranda mąstymo sutrikimai, netinkamos emocijos ir atminties problemos. Jei tavo mintys tampa sumišusios ir chaotiškos ar tu nesugebi susikoncentruoti, jei tau sunku atsiminti ar spręsti problemas, tu gali jausti, kad išprotėsi. Bet taip nėra. Šie simptomai yra normali tavo blaivėjimo dalis ir jie išnyksta esant susilaikymui nuo narkotikų ir alkoholio bei laikantis blaivėjimo programos. Jei tu to nesupranti, tai gali jausti gėdą ir kaltę, kas veda prie mažesnio pasitikėjimo savimi ir izoliacijos, kas sukuria įtampą ir sustiprina lėtinį abstinencijos sindromą. Tai skausmingas užburtas ratas, kuris nebutinai turi atsirasti, jei tu supranti kas atsitinka. Kai pradeda sveikti tavo kunas ir tavo protas ir kai tu išmoksti budų kaip sumažinti lėtinio abstinencijos sindromo keliamą pavojų, yra įmanoma pilnai ir prasmingai gyventi, nepaisant to, kad simptomai gali vėl pasikartoti. Kad atsigautum nuo narkomanijos žalojančių pasekmių butina susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tačiau narkomanijos žalojančios pasekmės pačios trukdo sugebėjimui susilaikyti nuo narkotikų ir alkoholio. Tai yra blaivėjimo paradoksas. Jei narkomanas pavartos narkotikų, jam trumpam viskas susitvarkys - trumpam jis pradės aiškiau galvoti ir pasijaus normaliai. Tačiau nelaimei, galiausiai narkomanas vėl praranda kontrolę ir narkotikus vartojimas vėl jį sugriauna. Dėl to yra butina padaryti viską įmanoma tam, kad susilpninti lėtinio abstinencijos sindromo simptomus. Butina atpažinti lėtinį abstinencijos sindromą ir suprasti, kad tu nesi bejėgis ir kvailas. Kadangi lėtinio abstinencijos sindromo simptomai yra jautrus stresui, tau reikia išmokti kaip kontroliuoti stresą kad nekiltų simptomai ar suvaldyti juos, kai jie atsiranda.

Lėtinio abstinencinio sindromo eiga

Lėtinio abstinencinio sindromo simptomai nėra kiekvienam vienodi. Jie skiriasi savo stiprumu, kaip dažnai atsiranda, kaip ilgai tęsiasi. Kai kurie žmonės patiria vienus simptomus, kai kurie kitus, kai kurie žmonės nepatiria išvis nė vieno. Laikui bėgant lėtinis abstinencijos sindromas gali silpnėti, gali stiprėti, gali likti toks pat arba gali atsirasti ir išnykti. Jei jis laikui bėgant silpnėja, jį galima vadinti regeneraciniu (atsistatančiu). Jei jis stiprėja, ji galima vadinti degeneraciniu (blogėjančiu). Jei jis lieka toks pat, jį galima vadinti stabiliu. Jei jis ateina ir praeina, jį galima vadinti nestabiliu. Regeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas su laiku palaipsniui silpnėja. Kuo ilgiau žmogus yra blaivus, tuo silpnesni tampa simptomai. Žmonėms su regeneruojančiu lėtiniu abstinencijos sindromu yra lengviau blaivėti, kadangi smegenys greitai pradeda vėl veikti normaliai. Degeneruojantis lėtinis abstinencijos sindromas yra visiškai kitoks. Nors žmogus yra blaivus, tačiau simptomai su laiku stiprėja. Taip gali nutikti net kai žmogus vaikšto į AN ir/arba laikosi tam tikros blaivėjimo programos. Žmonės su degeneraciniu lėtiniu abstinencijos sindromu yra linkę atkristi. Blaivybė tampa tokia skausminga, kad jie jaučia turį nusiskausminti su narkotikų ar alkoholio pagalba, juos ištinka fizinė ar emocinė krizės, ar planuoja savižudybę, kad skausmas baigtųsi. Žmogus su stabiliu lėtiniu abstinencijos sindromu patiria tą patį simptomų lygį ilgą blaivėjimo laiką. Gali buti dienų, kai simptomai truputį sustiprėja ar truputį susilpnėja, bet iš esmės jie lieka tokie patys. Daugumą blaivėjančių žmonių tai labai vargina, kadangi jie mano, kad kuo ilgiau jie yra blaivus, tuo geriau jie turi jaustis. Praėjus pakankamai blaivaus laiko daugelis žmonių išmoksta suvaldyti šiuos simptomus. Nestabilaus lėtinio abstinencijos sindromo simptomai pasirodo ir išnyksta. Pradžioje žmonėms su nestabiliais simptomais atrodo, kad simptomai greitai silpnėja. Bet vėliau jie patiria pasikartojančius lėtinio abstinencijos sindromo epizodus, kurie gali buti gana stiprus. Kai kuriems žmonėms epizodai trumpėja, silpnėja, kol galiausiai išnyksta. Kitiems jie periodiškai tęsiasi visą gyvenimą. Tokia lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra pas tuos žmones, kurie neturėjo gydymo nuo lėtinio abstinencinio sindromo ir kurie nežino kaip suvaldyti simptomus arba jų išvengti. Tradicinis gydymas neteikė dėmesio šiems simptomams, kadangi jie ilgai buvo neatpažįstami. Jei tu žinai, ką daryti ir tu nori to, degeneracinis lėtinis abstinencinio sindromas gali buti pakeistas stabiliu, stabilus į regeneracinį ir regeneracinis į nestabilų lėtinį abstinencijos sindromą. Labiausiai paplitusi lėtinio abstinencinio sindromo eiga yra regeneracinė, kuri su laiku tampa nestabili. Palaipsniui viskas gerėja, kol simptomai neišnyksta ir pasirodo tik retkarčiais. Pirmas žingsnis yra pašalinti simptomus. Tai reiškia taip juos suvaldyti, kad tu nepatirtum jų dabar. Tolesnis tikslas yra sumažinti jų dažnumą, kaip ilgai jie tęsiasi ir kiek sunkus jie yra. Privalai atsiminti, kad net kai pas tave jų nėra, visada yra tikimybė, kad jie atsiras. Todėl butina sukurti apsisaugojimą nuo jų - apsidraudimas, kuris sumažina tavo riziką.

DETOKSIKACIJA

Detoksikacija - organizmo išvalymas nuo narkotinių medžiagų.

Tai medicinos pagalba nuo narkotinių medžiagų priklausomam žmogui. Jos tikslas padėti nutraukti narkotikų vartojimą ir minimalizuoti abstinencijos sindromą. Tyrimai rodo, kad vien detoksikacija nepadeda nutraukti narkotikų vartojimo ilgesniam laikui, todėl po jos reikia kitokių, ne tik medicininių intervencijų.

MOTYVACIJA

Motyvacija - apsisprendimas (noras) gydytis nuo priklausomybės.

Motyvacija gydytis probleminė priklausomybės ligų gydymo sritis. Siekiant paskatinti ar sustiprinti norą gydytis, žmogui reikia psichologo, socialinio darbuotojo ar psichoterapeuto konsultacijų.
Reabilitacija - koordinuotas, kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių, profesinių priemonių naudojimas, siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo. Reabilitacijos sąvoka daugiau nusako ligonio funkcinę buklę, jos grąžinimą bei ligonio elgesio kitimus.

REABILITACIJA

Reabilitacija

Reabilitacija - tai terminas, reiškiantis bet kokią kryptingą intervenciją, konsultaciją arba kitus veiksmus, gerinančius asmenų, turinčių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų, funkcionavimą. Bet kokiu atveju, reabilitacijos tikslas yra pozityvių įgudžių ar nuostatų formavimas ar atstatymas, įgalinant asmenį pilnaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Reabilitacija
Kalbant apie asmenis, sergančius priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ligomis, reabilitacija – psichinės priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų pašalinimas.

SOCIALINĖ REINTEGRACIJA

Socialinė reintegracija

Egzistuoja trys socialinės reintegracijos "ramsčiai": 1) apgyvendinimas; 2) švietimas ir 3) įdarbinimas bei profesinis mokymas. Apgyvendinimas yra butina stabilaus gyvenimo sąlyga, o intervencijomis siekiama narkotikų vartotojams (buvusiems ar esamiems) suteikti gyvenamąją vietą ir (arba) subsidijuoti nuomą. Daugumos narkotikus vartojančių asmenų išsilavinimas yra žemas ir jiems butų naudinga kelti savo raštingumo lygį, tobulinti skaičiavimo ar kitokius sugebėjimus. Galiausiai, įdarbinimas ar profesinis mokymas turi tikslą, kad narkotikus vartojantis (-ęs) asmuo taptų socialiai nepriklausomas, įsilietų į darbo rinką. Jam padedama rasti darbą, kartais net iš dalies jį subsidijuojant arba asmuo išmokomas konkrečių darbo įgudžių.

PREVENCIJA

Prevencija

Pirminė prevencija - tai priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams – formuojama sveika gyvensena, ugdomas atsparumas neigiamiems reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Tiek valstybinės institucijos, tiek nevyriausybinės organizacijos suprasdamos šios problemos aktualumą daug dėmesio ir lėšų skiria pirminės prevencijos priemonėms įgyvendinti, kurios apima mokyklą, šeimą, bendruomenę.

RŪKYMAS

Rūkymas

Pastaba. Paimta iš Joe Jenkins "Šių laikų dorovinės problemos" (alma littera, Vilnius, 1997).
atgal

Kodėl žmonės ruko?
iš įpročio,
norėdami atsipalaiduoti,
dėl to, kad jiems malonu rukyti,
taikydamiesi prie kitų,
paveikti reklamos.
Kas vyksta, kai rukote?
Tabaką sudaro apie trys šimtai įvairių cheminių medžiagų. Nustatyta, kad 40 iš jų - nuodingos. Jums rukant, į kraują patenka šios cheminės medžiagos:

nikotinas - itin stipraus poveikio nuodinga medžiaga, kuri pagreitina širdies plakimą,
derva - ją sudaro keliolika vėžį sukeliančių medžiagų,
dirginančios, erzinančios medžiagos, kurios pažeidžia plaučių skaidulas, atliekančias plaučių valymo funkciją, todėl žmogus ima kosėti,
anglies monoksidas - labai nuodingos dujos, dėl kurių kraujas blogiau aprupina kuną deguonimi.
Socialiniai rukymo padariniai
Pinigai - cigaretės labai brangios. Pinigus, kuriuos išleidžiame cigaretėms, galėtume išleisti kitiems dalykams.
Aplinkos tarša - rukaliai "priverčia" rukyti ir nerukančiuosius. Nerukantieji tampa pasyviais rukaliais.
Sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis rukymas sutrumpina žmogaus gyvenimą 7 metais, sukelia tukstančius rimtų ligų.
Žala trečiajam pasauliui - džiovinant ir ruošiant tabaką pažeidžiami dideli žemės plotai. Ilgalaikės tabako auginimo pasekmės yra miško sunaikinimas, dirvos erozija, dirvožemio pavertimas nederlingu. Kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse žemė tiesiog paimama tabakui auginti, ir jis eksportuojamas. Tai gali turėti grėsmingų pasekmių vietos gyventojams, sukelti badą ir kitas blogybes.
Rukymas ir sveikata
Rukymas paskatina ir sukelia daugelį negalavimų, ligų.

Bronchitas - rukymas sukelia 75% mirčių dėl chroniško bronchito.
Emfizema - plaučių liga, nuo kurios sutrinka kvėpavimas.
Širdies ligos - veikiant nikotinui, padažnėja širdies plakimas, širdis priversta smarkiau dirbti. Rukymas nulemia 25% mirties atvejų sergant širdies ligomis.
Vėžys - 90% sergančiųjų plaučių vėžiu mirčių yra nulemtos rukymo.
Kitos ligos - rukaliai yra fiziškai mažiau atsparus, negu nerukantys, jie greičiau suserga kitomis ligomis, prie jų "limpa" infekcijos, todėl jie dažniau serga persišaldymo ligomis, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis. Rukalių rizika mirti nuo įvairių ligų yra net 70% didesnė negu nerukančiųjų, jie 3,5 karto dažniau už nerukančius suserga.
Nerukančios moterys, ištekėjusios už daug rukančių vyrų, keturis kartus dažniau miršta nuo plaučių vėžio už moteris, kurių vyrai neruko.
Rukančių moterų kudikiai gimsta per mažo svorio, nėštumo metu joms gresia persileidimas, per ankstyvas gimdymas, vaisiaus arba naujagimio mirtis.
Rukaliaus portretas
Paauglys, surukantis per dieną vieną pakelį cigarečių, 50% dažniau serga ir praleidžia pamokas nei nerukantieji. Du pakeliai per dieną praleistų pamokų skaičių padvigubina.
Dauguma rukančių paauglių ir laisvalaikį leidžia su rukančiais vaikinais ar merginomis.
Rukantys paaugliai dažnai mokosi blogiau nei vidutiniškai.
Nesimokantys paaugliai ruko du kartus daugiau už tuos, kurie lanko mokyklą.
Daug mažiau rukančių tarp tų, kurie rengiasi stoti į aukštąsias mokyklas.
Kuo labiau išsimokslinęs žmogus, tuo mažesnė tikimybė, kad jis rukys.
Dauguma rukalių sutinka, kad rukyti kenksminga. 85% jų norėtų mesti rukę.
Krikščionybė ir rukymas
Biblijos laikais rukymas buvo negirdėtas neregėtas dalykas. Tačiau rukymui galėtume pritaikyti kai kurias Biblijoje išdėstytas tiesas:

Patarimai metančiam rukyti
Pasakykite savo draugams ir šeimos nariams, kad metate rukyti. Viešas įsipareigojimas suteikia daugiau ryžto.
Pasižadėdami nerukyti, neįsipareigokite "amžiams" - pasiryžkite iškęsti vieną dieną, paskui dar vieną ir t.t.
Neatidėliokite metimo dienos tam laikui, kai geriau jausitės ar busite geriau nusiteikę. Paskirkite dieną - ir meskite.
Pašalinkite iš akių visas pagundas - cigaretes, degtukus ir t.t. Bendraukite su nerukančiais, stenkitės buti labai užsiėmęs.
Turėkite nesaldžios gumos, morkų, ledinukų nuo kosulio.
Iteikite sau, kad jei pajėgsite mesti rukyti, jums užteks valios ir kitiems svarbiems sprendimams - jus tapsite savo gyvenimo šeimininkais.

ALKOHOLIS

Alkoholis

Alkoholis yra cheminė medžiaga, narkotikas, kuras, nuodas, konservantas ir tirpiklis.

Alkoholio gėrimas keičia žmogaus organų veiklą ir daro trumpalaikį bei ilgalaikį poveikį. Tai, kad žmonės vartoja alkoholį, visiškai nereiškia, kad jis yra nepavojingas.

Alkoholio kiekis įvairiuose gėrimuose:
alus ir sidras - 4-7%,
vynas - 10-12%,
spirituotas vynas - 15-22%,
džinas, viskis, degtinė, brendis, romas - 40-55%.

Kodėl žmonės geria alkoholį?
Norėdami greičiau tapti ar pasijusti suaugusiais.
Iš neturėjimo ką veikti.
Iš smalsumo.
Ivairių švenčių progomis, todėl, kad "taip įprasta".
Bijodami draugijoje išsiskirti iš kitų.
Norėdami atsipalaiduoti, užsimiršti.
Manydami, kad išgėrę bus įdomesni pašnekovai, lengviau bendraus.
Todėl, kad jų aplinkoje - šeimoje, apylinkėje, darbovietėje - girtavimas yra tapęs gyvenimo budu.
Gydomaisiais tikslais.
Iš tradicijos per religines apeigas.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą? Alkoholis veikia:

širdį - padidina kraujospudį, suaktyvina širdies darbą; geriamas ilgą laiką ir po daug sukelia širdies ligas;
nervų sistemą - veikia raminamai, kaip depresantas;
kepenis - jos perdirba alkoholį, todėl jis dažnai sukelia kepenų ligas, pvz., cirozę;
skrandį - skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl nedideli alkoholio kiekiai paspartina virškinimą, bet dideli gali sukelti vėmimą, o nuolatinis gėrimas - gastritą;
odą - alkoholis sukelia šilumos pojutį, bet jis plečia kraujagysles, todėl iš tiesų kunas šilumą praranda; dėl šios priežasties išgėrę žmonės nejaučia šalčio, bet daug dažniau per speigus nušąla kuno dalis ar net mirtinai sušąla;
smegenis - sulėtėja reakcija, refleksai, koordinacija, sutrinka atmintis; gali kilti haliucinacijų ir traukulių; ilgai vartojant smegenys pažeidžiamos, prarandama atmintis.
Alkoholis ir kultura
Alkoholinius gėrimus žmonės pradėjo gaminti prieš tukstančius metų. Senovės egiptiečiai pastebėjo, kad vynas - fermentuotos vynuogių sultys - nesukelia užkrečiamų ligų, kurias sukelia nešvarus vanduo. Vėliau Europoje vynas tapo svarbiu Romos katalikų bažnyčios atributu, nes buvo naudojamas per šv. mišias. Renesanso laikais vynas paplito visoje visuomenėje, jo gamybą skatino pirklių gildijos. 14 a. pradžioje Centrinėje Europoje atsirado alaus pramonė. Alkoholio, kuris iš pradžių buvo vartojamas kaip konservantas ir aseptikas, populiarumas padidėjo. Jis tapo neatsiejama Europos kulturos dalimi, ir juo pradėta piktnaudžiauti.

Gėrimo papročiai įvairiuose kraštuose yra skirtingi. Nuosaikaus gėrimo šalims budinga:

tėvai geria nedaug, vaikai mato tik tokį pavyzdį;
geriami silpni gėrimai - vynas, alus;
šiais gėrimais dažniausiai užgeriamas valgis;
gėrimas nelaikomas įrodymu, kad geriantis asmuo jau suaugęs;
niekas neverčia gerti, abstinencija (visiškas alkoholio atsisakymas) laikomas įprastu dalyku;
žmonės ir negerdami moka bendrauti.
Tose šalyse, kur linkstama piktnaudžiauti alkoholiu, geriama daug arba labai stiprus ir prasti gėrimai, gėrimas laikomas vyriškumo požymiu, draugijoje sunku atsisakyti išgerti, nusigėrimas "iki žemės graibymo" darosi įprastu dalyku ir nesukelia visuomenės pasipiktinimo.

Piktnaudžiavimas alkoholiu sukelia ne tik pavienių žmonių, bet ir ištisų tautų degradavimą, išsigimimą ar išnykimą. Pavyzdžiui, "ugninis vanduo" padėjo europiečiams užkariauti Šiaurės Ameriką, nes vietiniai indėnai pasirodė esą neatsparus alkoholiui ir labai greitai prasigerdavo.

Istorija rodo, kad gėrimo įpročiai nėra tik tam tikros kulturos, papročių pasekmė - juos gali sukurti bei keisti ir valstybinė politika. Pavyzdžiui, Rusijos imperijoje girtavimą skatino valdžia, kuri iš to gaudavo didelį pelną.

Degtinė, šis stiprus alkoholinis gėrimas, Europoje pradėta gaminti 14 a. pabaigoje, o po šimto metų atkeliavo ir į Lietuvą. Privilegijuotieji miestai ir bajorai, gavę teisę gaminti degtinę, steigdavo ne tik degtinės daryklas, bet ir smukles. Tai buvo pelningas verslas - dvarininkai versdavo savo baudžiauninkus gerti tik pono smuklėje, kai kurie net iš anksto paskirdavo, kiek per metus koks jo žmogus turi išgerti ir kiek už tai sumokėti. Iki 19 a. degtinės Lietuvoje nuolat daugėjo ir ji vis pigo. Smuklių buvo galima rasti visose pakelėse ir kryžkelėse.

1858 m. vyskupas Motiejus Valančius pradėjo skleisti blaivybę - per parapijų iškilmes, per atlaidus viešai saikdindavo žmones mesti gėrus. 1860 m. Kauno gubernijoje 84% visų katalikų buvo tapę blaivininkais. Per šešerius metus degtinės gamyba sumažėjo 8 kartus.

Išplitus blaivybei, prekiautojai degtine, dvarininkai, kurie degtinę varydavo ir nuomodavo smukles, bei caro valdžia, kuri rinko mokesčius už prekybą degtine, neteko daug pajamų, todėl valdžia, degtinės daryklų savininkai ir prekiautojai degtine buvo labai nepatenkinti. 1863 m. sukilimas Vilniaus generalgubernatoriui Muravjovui tapo geru pretekstu uždrausti blaivybės draugijas. Tačiau net ir po Motiejaus Valančiaus mirties (1875) blaivybės idėjos žmonėse tebuvo gyvos.

ALKOHOLIZMAS

Alkoholizmas

Alkoholizmas yra nepagydoma liga, tokia pat kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas. Ją sergantys geria alkoholį nepaisydami, kad tai kelia pavojų jų gyvenimui, o pradėję gerti nepajėgia sustoti. Alkoholikų organizmas yra pripratęs prie alkoholio ir taip pakitęs, kad be jo negali funkcionuoti. Negaunant alkoholio prasideda abstinencijos reiškiniai: krečia drebulys, šaltis, kyla haliucinacijos. Alkoholikai geria ne tam, kad pajustų malonumą, bet tam, kad jaustųsi "normaliai". Alkoholis tampa pačiu svarbiausiu jų gyvenimo dalyku.

Alkoholio vartojimo pakopos
Žmonės tampa alkoholikais dėl įvairių priežasčių. Subrendę vyrai gali pradėti gerti todėl, kad jų aplinkoje taip įprasta. Moterys - todėl, kad neranda kito budo nuslopinti skaudžius išgyvenimus. Ir vieni, ir kiti gali buti linkę išgerti dėl savo budo savybių: nervingumo, nemokėjimo atsipalaiduoti, nuolatinės įtampos. Manoma, kad alkoholizmas yra ir genetiškai paveldimas.

Paauglių girtavimui taip pat budingi tam tikri dėsningumai.

Paauglių gėrimas dažnai prasideda nuo noro išbandyti, kaip alkoholis keičia nuotaiką. Paaugliams gali buti smagu, bet gali buti ir bloga išgėrus. Jei alkoholio sukeliami pojučiai yra malonus, jie skatina pomėgį gerti.
Pradedama gerti nuolat atitinkamomis progomis, jau žinant, kokia bus savijauta išgėrus. Šioje gėrimo pakopoje paaugliai skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad jiems stinga savikontrolės, jie geria per daug, nemoka atsisakyti ir laiku nustoti gerti.
Isitraukimo pakopa. Pradedama gerti jau ne siekiant malonių pojučių, bet stengiantis atsikratyti nemalonių. Pavyzdžiui, į šokius einantis paauglys išgeria ne norėdamas pasidaryti sau "šventę", bet norėdamas atsikratyti jaudulio ir gėdos. Kai alkoholiu pradedama "gydytis", pamažu prarandama savikontrolė, organizmas įpranta prie vis didesnio alkoholio kiekio, ir artėja nelaimė.
Fiziologinio priklausomumo pakopa. Alkoholis pasidaro butinas, kad butų jaučiamasi normaliai.
Kokie pirmieji alkoholizmo požymiai?
Geriama dažnai, tariant, kad tai padės nusiraminti po kasdienių rupesčių.
Žema savigarba, bloga nuomonė apie save.
Sprendimas mesti gėrus ir nesugebėjimas jį vykdyti.
Ieškoma pasiteisinimų, kodėl reikia išgerti.
Atminties užtemimai - visai neprisimenama, kas vyko išgertuvių metu.
Pastangos slėpti gėrimą - praleistas darbo dienas, pamokas, paskaitas bandoma pateisinti liga, meluojama.
Dėl girtavimo kaltinami kiti žmonės.

NARKOTINĖS MEDŽIAGOS

Narkotinės medžiagos yra tokios, kurios pakeičia musų kuno cheminius procesus ir tokiu budu sutrikdo naturalią proto ir jausmų pusiausvyrą.

Narkotinės medžiagos skirstomos į tokias grupes:

alkoholis,
marihuana,
uostomieji preparatai,
slopinamieji preparatai,
stimuliuojantys preparatai,
tikrieji narkotikai,
haliucinogenai.
Iš sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai. Kiti yra sparčiai garuojantys organiniai tirpikliai ir vaistai, kurie pasidaro pavojingi tada, kai vartojami netinkamai, per dideliais kiekiais arba bet kaip maišomi su kitais vaistais.

Žmonės ruko ar geria alkoholinius gėrimus norėdami atsipalaiduoti. Gydytojų išrašomi migdomieji, trankvilizatoriai (raminantieji) ir antidepresantai (depresiją pašalinantys vaistai) irgi mažina įtampą. Noras atsipalaiduoti, pamiršti rupesčius yra ir viena pagrindinių priežasčių, skatinančių vartoti draudžiamus narkotikus. Kitos priežastys gali buti smalsumas ir nuobodulys. Ypač imlus siulymams "patirti aštrių pajučių", viską pamiršti, pasilinksminti yra paaugliai. Tačiau dažniausiai jie nežino, kokie pavojai slypi tokiuose siulymuose, neįsivaizduoja, kaip greitai narkotikų vartojimas virsta labai rimta problema.

Vartojant visų rušių narkotikus gresia:

Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį.
Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.
Visų kitų gyvybiškai svarbių organų - plaučių, širdies, kepenų - ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.
Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi. Pripratimas buna fizinis ir psichologinis. Negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kuną; šie skausmai tokie baisus, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų ar nemalonumų. Tačiau kartais kunas dar pajėgia gyventi be narkotikų, bet dėl psichologinio pripratimo protas jau nepajėgia atsispirti pagundai.
Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi. Dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, tačiau mirties priežastis gali buti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei kuno funkcijų sutrikimai.

Kitos problemos, kurias sukelia narkotikai

Asmeninės problemos: santykiai su žmonėmis gali pasidaryti labai įtempti, ypač su namiškiais ir draugais;
užuot padėję jums prisitaikyti prie gyvenimo, narkotikai gali tapti dar viena problema, kurią teks spręsti kaip ir visas kitas jusų problemas.
Teisinės problemos: nelegaliai vartodami narkotikus rizikuojate buti nubaustas didelėmis baudomis ar netgi patekti į kalėjimą;
jeigu jus areštuotų, policija užves jums bylą; vėliau tai gali trukdyti jums rasti darbą, sukelti kitų nepatogumų.
Pinigų problemos: narkotikų vartojimas - brangus užsiėmimas: įpratęs prie didelių narkotikų dozių, žmogus gali paleisti vėjais visus pinigus, kad tik pasotintų įprotį.

Kas yra kas

Marihuana yra naturalus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius. Drauge su tabaku ir alkoholiu marihuana laikoma narkotiku, nuo kurio pereinama prie labai stiprių narkotikų.

Uostomieji preparatai - tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu. Jie gali taip pažeisti nervų sistemą, smegenis, skrandį, kaulų čiulpus ir kepenis, kad jų nebegalima pagydyti, o per didelės garų dozės gali buti mirtinos, nes slopina kvėpavimą ir širdies veiklą.

Slopinamieji preparatai - tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį. Labai pavojingas slopinamųjų preparatų ir alkoholio mišinys - slopinimas taip sustiprėja, kad žmogus gali prarasti sąmonę ir jos nebeatgauti.

Stimuliuojantys preparatai . Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė - parų paras trunkanti nemiga ir psichozė. Stimuliantai greitina širdies veiklą, trikdo kvėpavimą, sukelia traukulius, tai gali baigtis mirtimi.

Tikrieji narkotikai slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojučius, stiprybės ir išskirtinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, apima mieguistumas, sutrinka mąstymas, širdies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai - tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų. Narkomanės moterys gali pagimdyti vaikus deformuotomis galunėmis ar be jų, taip pat kitais deformuotais organais.

Haliucinogenai - chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia nerealybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali buti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai. Kiti haliucinogenai - "stebuklingieji grybai", meskalinas - gali sukelti ir pykinimą bei vėmimą.